Mėlynės – sveikas skanėstas

Mėlynės turi viliojantį aromatą ir skanų skonį. Beje, jie padeda nuo visų rūšių negalavimų, tokių kaip virškinimo problemos, uždegimai, širdies ir kraujagyslių ligos.

Mėlynės yra sveiki miško vaisiai

Šilauogės (Vaccinium myrtillus), kaip ir bruknės bei spanguolės, priklauso viržių šeimai. Jie visi mėgsta maistinių medžiagų neturtingus ir rūgščius dirvožemius ir ypač mėgsta miško proskynas, pelkes ir viržynus. Žemaūgiai krūmai net kalnuose jaučiasi kaip namie: Šveicarijos Graubundeno kantone jie klesti iki 2,800 metrų virš jūros lygio.

Toks mėlynių skonis

Gardžiosios miško uogos – dar vadinamos šilauogėmis ar gervuogėmis – yra tikras delikatesas dėl saldžiarūgščio, aromatingo uogų skonio.

Ar mėlynė yra vaistinis augalas?

Senos pasakos ir legendos byloja, kad šilauogė kadaise buvo laikoma paslaptingu augalu. Taigi jis turėtų augti ten, kur yra įėjimai į požeminę nykštukų karalystę, ir saugoti juos bei jų lobius nuo blogio.

Legendų pasaulyje kaip mistiniai apibūdinami pirmiausia vaistiniai augalai. Tai taikoma ir mėlynėms. Viduramžių šaltiniai rodo, kad uogos ir lapai ilgą laiką (ir iki šių dienų) buvo naudojami kaip vaistas nuo visų rūšių negalavimų, tokių kaip virškinimo trakto sutrikimai ir burnos bei gerklės gleivinės problemos.

Kas yra auginamos mėlynės?

Kadangi mėlynės visada buvo labai populiarios, buvo begalė nesėkmingų bandymų jas auginti. Augalas labai reiklus dirvožemio kokybei, vietai ir pan., todėl tik XX amžiaus pradžioje JAV augalų selekcininkei Elizabeth Coleman White pavyko auginti mėlynes.

Netrukus Europoje pradėtos auginti ir pirmosios kultūrinės šilauogės. Tarp pionierių buvo Nyderlandai ir Vokietija. Dabar visame pasaulyje yra daugiau nei 100 veislių ir apie 30 parduodama. Tačiau, priešingai nei dažnai manoma, visos veislės yra kilusios ne iš mūsų Europos laukinių mėlynių, o iš amerikietiškų mėlynių (Vaccinium corymbosum).

Kuo skiriasi laukinės mėlynės nuo kultūrinių mėlynių?

Kultūrinės šilauogės skiriasi nuo savo laukinių giminaičių Europoje tuo, kad yra didesnės ir turi baltą, o ne mėlyną minkštimą. Be to, auginamos mėlynės yra saldesnio skonio ir kur kas mažiau aromatingos. Tai priklauso nuo sudedamųjų dalių sudėties. Pavyzdžiui, auginamose mėlynėse B. yra daugiau cukraus ir citrinų rūgšties, o miškinėse mėlynėse chino rūgšties yra daugiau.

Kokių maistinių medžiagų yra mėlynėse?

Kalbant apie makroelementus, laukinė ir kultūrinė forma skiriasi tik nežymiai. Jie abu susideda iš maždaug 85 procentų vandens, juose yra mažai baltymų ir daug angliavandenių. 100 gramų žalių mėlynių yra apie:

• vandens 85g
• angliavandenių 7 g
• Fiber 5g
• baltymai 1 g
• Riebalai 1g

Kiek kalorijų yra mėlynėse?

Kalorijų kiekis 100 gramų mėlynių yra nuo 40 iki 60 kcal, priklausomai nuo veislės, taigi ir nuo cukraus kiekio.

Kokių vitaminų yra mėlynėse?

Nors laukinėse mėlynėse gausu vitaminų, iš tikrųjų jos gali gauti tik tris iš jų, kai reikia patenkinti dienos poreikį. Pavyzdžiui, vienos 200 gramų žalių mėlynių porcijos užtenka 60 procentų oficialiai nurodyto vitamino C poreikio, beveik 35 procentų vitamino E ir apie 30 procentų vitamino K.

Palyginti su auginamomis šilauogėmis, jos rezultatai yra prastesni, nes jose yra mažesnis vitaminų kiekis: tačiau apie 30 procentų vitamino C poreikio galima patenkinti 200 gramų šviežiai auginamų vaisių.

Kokių mineralų yra mėlynėse?

Mėlynės nėra mineralinis stebuklas, bet ypač laukiniai vaisiai yra labai geras mangano šaltinis. Šis mikroelementas palaiko kolageno susidarymą, skatina kremzlės ir tarpslankstelinio disko audinio susidarymą, taip pat labai prisideda prie kovos su laisvaisiais radikalais. 100 gramų žalių miško mėlynių užtenka 25 procentams kasdienių poreikių patenkinti.

Kultūrinės šilauogės taip pat negali neatsilikti nuo laukinės formos mineralų kiekiu: norint gauti tą patį vardiklį, reikėtų suvalgyti 3 kartus daugiau auginamų mėlynių.

Kokia yra mėlynių glikeminė apkrova?

Mėlynių glikeminė apkrova yra itin maža – 1.5 (vertės iki 10 laikomos mažomis), todėl jos turi tik nedidelį poveikį cukraus kiekiui kraujyje. Tad nenuostabu, kad tradicinėje medicinoje nuo diabeto gardūs vaisiai naudojami jau seniai.

Kodėl mėlynės mėlynos?

Mėlynės dėl savo ryškios mėlynos išvaizdos priklauso specifiniai augalų pigmentai, vadinami antocianinais. Tai svarbiausios mėlynėse esančios bioaktyvios medžiagos, kurios taip pat yra vienas geriausių antocianinų šaltinių pasaulyje.

2018 metais Modenos ir Emilijos Redžo universiteto analizės atskleidė, kad 582 gramų žalių laukinių mėlynių, surinktų Šiaurės Italijoje, buvo paslėpta nuo 795 iki 100 miligramų antocianinų. Palyginimui, tame pačiame kiekyje aviečių yra apie 365 miligramai, o vyšniose – tik apie 122 miligramus.

Remiantis Slovėnijos tyrimu, antocianinų ir kitų ingredientų kiekis skiriasi priklausomai nuo vietos. Nes kuo šešėlis buvo, tuo mažesnis atlyginimas.

Ar laukinėse mėlynėse yra daugiau antocianinų nei auginamose mėlynėse?

Įvairūs tyrimai parodė, kad laukinės mėlynės turi didesnį antocianinų kiekį nei kultūrinės mėlynės. Tai jau matoma vizualiai, nes dažiklis yra tiek odoje, tiek Europos laukinių mėlynių minkštime. Kita vertus, auginamos mėlynės turi baltą minkštimą, todėl antocianinai yra tik odoje.

Kaip išsiaiškino Suomijos mokslininkai, koks didelis antocianino kiekis, priklauso ne tik nuo veislės ar rūšies. Jie išbandė, kas atsitinka, kai kultūrinės mėlynės auginamos ten, kur paprastai auga tik vietinės mėlynės, būtent Šiaurės Italijos Alpėse. Paaiškėjo, kad antocianino kiekis gerokai padidėja, kai auginamos mėlynės auga didesniame aukštyje. Todėl jis taip pat priklauso nuo temperatūros ir aukščio.

Koks yra antocianinų poveikis?

Antocianinai apsaugo vaisius nuo UV spindulių ir laisvųjų radikalų. Kai žmonės ar gyvūnai valgo mėlynes, jie taip pat gauna naudos iš dažiklių poveikio. Tyrimai parodė, kad antocianinai yra vieni galingiausių antioksidantų, o pvz., B. kovoja su uždegimais, širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukimu, diabetu, Alzheimerio, Parkinsono liga ir vėžiu.

Be to, mėlynėse, be antocianinų, yra daug kitų antrinių augalinių medžiagų, tokių kaip chlorogeno rūgštis, resveratrolis ir kvercetinas, taip pat vitamino C ir vitamino E, kurie taip pat veikia kaip antioksidantai. Visų šių medžiagų sąveika nepaprastai padidina antioksidacinį poveikį.

Ar iš viso organizmas gali panaudoti mėlynių antocianinus?

Remiantis senesniais tyrimais, mokslininkai paskelbė, kad antocianinų biologinis prieinamumas siekė tik 1 proc., todėl toks menkas, kad iš jų negalima tikėtis jokios medicininės naudos – toks teiginys nuo tada kartojasi žiniasklaidoje. Tačiau tai buvo padaryta tik remiantis maža antocianino koncentracija kraujo plazmoje ir šlapime.

Tačiau tuo tarpu dauguma mokslininkų jau seniai sutiko, kad geri antocianinų šaltiniai, tokie kaip mėlynės, turi didelį antioksidacinį potencialą. Dabar daroma prielaida, kad absorbcijos greitis yra didesnis ir taip pat žinoma, kad virškinimo proceso metu antocianinai virsta kitomis veikliosiomis medžiagomis.

Koks yra mėlynių gydomasis poveikis?

Mėlynės pasižymi sutraukiančiomis, antidiabetinėmis, antiseptinėmis ir hemostazinėmis savybėmis ir yra neatsiejama fitoterapijos (augalų medicinos) dalis. Netgi Žolinių vaistų komitetas (specializuota Europos vaistų agentūros (EMA) institucija) džiovintas ir šviežias mėlynes priskyrė tradiciniams augaliniams vaistams.

Šviežios mėlynės

Švieži vaisiai rekomenduojami esant vidurių užkietėjimui. Be to, iš jo gaminami ekstraktai: antocianino kiekis juose turi būti 25 proc., o vienkartinė dozė – 100 miligramų antocianinų. Kitos indikacijos yra venų varikozė, skaudančios ir sunkios kojos, akių venos, periferinių kraujagyslių nepakankamumas ir naktinio aklumo profilaktika.

5–10 gramų susmulkintų vaisių užpilkite 150 mililitrų šalto vandens ir užvirinkite. Po 10 minučių galite perkošti arbatą. Mėlynių arbata taip pat gali būti naudinga lokaliai kaip skalavimo priemonė nuo burnos ir gerklės opų, taip pat nuo žaizdų ir bėrimų.

Mėlynių lapai

Liaudies medicinoje bruknių lapai, kuriuose gausu tanino, naudojami ir viduriavimui gydyti. 150–1 gramo smulkiai pjaustytų lapų užpilkite 2.5 mililitrų verdančio vandens ir po 5–10 minučių arbatą nukoškite. Dienos dozė yra 3-4 puodeliai. Tačiau, kadangi lapuose yra alkaloidų ir ilgai naudojami gali apsinuodyti, tai nerekomenduojama.

Kita vertus, išorinis naudojimas skalavimo ir plovimo pavidalu yra nesudėtingas ir padeda, pvz., B. sergant egzema. Voniai 150 gramų šviežių arba džiovintų mėlynių lapų įpilkite į 2 litrus šalto vandens ir trumpai pavirkite. Palikite arbatą uždengtą 20 minučių ir nukošę supilkite į vonios vandenį.

Kaip mėlynės veikia nuo viduriavimo ir vidurių užkietėjimo?

Viduriuojant visada naudojamos džiovintos mėlynės, kurios dėl didelio tanino kiekio turi vidurių užkietėjimą. Kita vertus, šviežios uogos skatina tuštinimąsi, todėl gali būti naudojamos vidurių užkietėjimui gydyti.

Ar mėlynės mažina uždegimą?

2018 metais Indijos mokslininkai atidžiai ištyrė įvairius vaistinius augalus, tarp jų ir mėlynes, kurios liaudies medicinoje naudojamos kovojant su uždegimais. Jie išsiaiškino, kad jų veikliosios medžiagos – pvz., B. antocianinai – neutralizuoja uždegiminius procesus taip pat, kaip ir priešuždegiminiai vaistai. Tačiau mėlynės turi pranašumą, kad jos yra saugios, palyginti su farmaciniais vaistais nuo uždegimo ir nesukelia šalutinio poveikio.

Uždegiminiai procesai vaidina svarbų vaidmenį daugelyje ligų, tokių kaip B. arteriosklerozė ir metabolinis sindromas. Sąvoka „metabolinis sindromas“ apima keturias problemas: aukštą kraujospūdį, aukštą cukraus kiekį kraujyje, aukštą lipidų kiekį kraujyje ir nutukimą.

Justo Liebigo universitete atliktas placebu kontroliuojamas tyrimas, kuriame dalyvavo 30 sveikų savanorių, atskleidė, kad kokteiliai ir vaisių sultys (330 mililitrų per dieną 2 savaites), kuriuose gausu antocianinų, apsaugo nuo oksidacinio streso ir teigiamai veikia uždegiminius parametrus.

Rytų Suomijos universitete atliktame tyrime 15 medžiagų, sergančių metaboliniu sindromu, per dieną buvo duota 400 gramų šviežių mėlynių, o 12 laikėsi įprastos dietos. Tyrėjai taip pat nustatė, kad reguliarus mėlynių vartojimas gali sumažinti uždegimą ir ilgainiui sumažinti metabolinio sindromo riziką.

Ar mėlynės padeda nuo dantenų uždegimo?

Kristianstado universitete atliktas tyrimas konkrečiai nagrinėjo, ar mėlynės gali padėti sergant dantenų uždegimu. Tiriamieji nebuvo gydomi dantimis ir kasdien gavo 250 gramų mėlynių, 500 gramų mėlynių arba placebą. Ketvirtoji grupė buvo kontrolinė grupė, kuriai buvo suteiktas dantų gydymas.

Po daugiau nei savaitės pacientai buvo tiriami dar kartą. Nustatyta, kad dantenų kraujavimą galima sumažinti vidutiniškai 41 ir 59 procentais atitinkamai suvalgius 250 gramų ir 500 gramų mėlynių. 500 gramų grupė pasirodė net geriau nei vaistinių preparatų kontrolinė grupė, kuri sumažino dantenų kraujavimą 58 proc.

Uždegimo reikšmės žymiai pagerėjo tik tiems tiriamiesiems, kurie suvalgė 500 gramų mėlynių.

Ar galite valgyti mėlynes, jei sergate diabetu?

Kadangi nutukimas yra viena iš pagrindinių 2 tipo diabeto priežasčių, mityba atlieka esminį vaidmenį prevencijoje. Tačiau, nepriklausomai nuo kūno svorio, remiantis trijų ilgalaikių tyrimų, kuriuose dalyvavo tūkstančiai tiriamųjų, vertinimai (36), specialūs maisto produktai, tokie kaip mėlynės, labai konkrečiai prisideda prie diabeto rizikos mažinimo.

Suomijos mokslininkai suskirstė 47 žmones, turinčius didelę diabeto riziką, į 3 grupes, jie gavo arba mėlynes, arba kitas uogas, kuriose yra mažesnis antocianino kiekis, pavyzdžiui, mėlynes. B. avietės arba kontrolinė dieta. Teigiamas poveikis cukraus kiekiui kraujyje ir insulino išsiskyrimui buvo pastebėtas tik mėlynių grupėje.

Diabetikai dažnai įspėjami nevalgyti vaisių, nes juose yra fruktozės. 7 metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 500,000 tiriamųjų, aiškiai prieštarauja šiam įspėjimui: diabetikams, kurie dažniau valgo šviežius vaisius, rečiau išsivysto komplikacijų ir jie gyvena ilgiau.

Tuo tarpu įvairūs tyrimai parodė, kad mėlynėse esančios augalinės medžiagos turi antidiabetinių savybių, nes, pavyzdžiui, pagerina atsparumą insulinui. Irano mokslininkų teigimu, diabetikai gali neutralizuoti sutrikusią gliukozės ir lipidų apykaitą valgydami mėlynes.

Ar ekologiškos mėlynės yra geresnės?

Nors mėlynės yra kur kas mažiau užterštos pesticidais nei braškės, vis tiek apsimoka rinktis ekologišką. Palyginti su įprastai auginamais vaisiais, ekologiškos mėlynės dažniausiai būna labai gerai.

2014 m. Šveicarijos vartotojų žurnalo „Saldo“ analizė parodė, kad visose ekologiškose mėlynėse nėra pesticidų. 2017 m. Zalcburgo darbo rūmų atliktame bandyme visos ekologiškos mėlynės gavo aukščiausius įvertinimus, nes nebuvo rasta jokių likučių.

Ar galite patys užsiauginti mėlynes?

Kaip jau žinote, mėlynių auginimas nebuvo lengvas darbas. Kultūrinių mėlynių auginimas vis dar nėra labai paprastas. Dirvožemis, veislės ir vietos pasirinkimas yra nepaprastai svarbūs. Tokios veislės kaip Vaccinium Bluecrop, Elizabeth ir Duke laikomos ypač tvirtomis ir atspariomis.

Jei dirva turtinga maisto medžiagų ir priemolio, šilauogės visai prastai jaučiasi. Tada reikia iškeisti žemę sodinimo duobėje į purų žievės ar lapų komposto ir smėlio mišinį. Taip pat galite nusipirkti specialią mėlynių žemę. Vieta turėtų būti saulėta. Sodinant šakniavaisis turi išsikišti vienu ar dviem pirštais iš žemės, priešingu atveju dėl deguonies trūkumo šaknys žus.

Laistykite augalus tik lietaus vandeniu arba vandentiekio vandeniu, kuriame yra labai mažai kalkių, nes kalkės sukelia augimo sutrikimus. Nuo žydėjimo laikotarpio dirva turi būti tolygiai drėgna, kitaip uogos išliks mažytės ir nukris anksčiau laiko.

Kam virtuvėje naudojamos mėlynės?

Ar vaisių salotose, ir pusryčių vyniotiniuose, ir musliuose, ir atskirai: žalios mėlynės skonis kaip poezija. Taip pat iš vaisių galite ruošti mėlynių sultis arba desertus, tokius kaip skanus mėlynių pyragas, gaivūs ledai ar ryžių pudingas. Daugelis žmonių prisiekia mėlynėmis salotose ar net karyje.

Ypatingas skanėstas – mėlynių uogienė. Virimas taip pat gali išsaugoti vaisius ilgesnį laiką. Tačiau kadangi pramoninis cukrus neigiamai veikia sveikatą, turėtumėte pasikliauti alternatyvomis, tokiomis kaip agavų sirupas. 250 gramų jums reikia 500 gramų mėlynių. Įdėjus keletą obuolių žievelių ir pusės citrinos sulčių, uogienė nuostabiai sustings.

Mėlynių tyrė turi didelį privalumą, nes nereikia pramoninio cukraus ar kito saldiklio. Šviežia mėlynių tyrė šaldytuve išsilaikys nuo dviejų iki keturių dienų. Tačiau jei košę verdate sterilizuotuose induose 75 laipsnių temperatūroje apie 25 minutes (vandens vonioje arba orkaitėje), galite ją laikyti keletą mėnesių.