Danielle Moore
Cukrus yra ne tik cukrus. Nes saldiklis būna įvairių spalvų ir formų. Bet kuo skiriasi cukranendrių cukrus ir kokoso žiedų cukrus? Ir ar kai kurios cukraus rūšys yra sveikesnės už kitas? Išsiaiškinsime svarbiausius klausimus.
34.6–2017 m. vokiečiai vienam gyventojui suvartojo 18 kilogramo cukraus. Tai yra Statista atliktos apklausos rezultatas. Kiekvienas Vokietijos pilietis kasdien suvartoja apie 95 gramus cukraus, o tai gerokai viršija rekomenduojamą paros dozę. Remiantis Vokietijos mitybos draugijos (DGE) rekomendacijomis, tai yra kiek mažiau nei 50 gramų per dieną.
Kasdienis cukraus perdozavimas kelia pavojų. „Didelis ir dažnas cukraus vartojimas skatina antsvorio ir nutukimo vystymąsi, taip pat daugybę su antsvoriu susijusių ligų, tokių kaip 2 tipo cukrinis diabetas ir širdies ir kraujagyslių ligos bei dantų ėduonis“, – perspėja DGE.
Siekdami sutaupyti kalorijų ar maitintis sveikiau, daugelis žmonių pasikliauja tariamai sveikesnėmis baltojo buitinio cukraus alternatyvomis. Tačiau ar agavų sirupas ar kokosų cukrus yra tikrai sveikesni, ginčytina. Pristatome žinomiausias cukraus rūšis.
Baltas ar rudas: kokios rūšies cukrus yra geresnis?
1. Baltasis cukrus
Labiausiai žinoma cukraus rūšis yra baltasis cukrus, dar vadinamas buitiniu arba granuliuotu cukrumi. Jį sudaro paprasti cukrūs vynuogių cukrus (gliukozė) ir vaisių cukrus (fruktozė) ir paprastai gaunamas iš cukrinių runkelių arba cukranendrių.
Cukrus baltą spalvą įgauna dėl sudėtingo gamybos proceso, kurio metu iš cukranendrių arba cukrinių runkelių gauta masė ištirpinama, filtruojama, kristalizuojama ir galiausiai centrifuguojama – dar vadinama rafinuota. Šių procesų pabaigoje yra baltas granuliuotas cukrus, kaip mes jį žinome.
Baltasis cukrus yra įvairių formų, pavyzdžiui, kubelių, miltelių, perlinio arba granuliuoto cukraus. Jo yra daugelyje skirtingų maisto produktų, nuo vaisių jogurto iki kepinių ir saldžių gėrimų. Tačiau tai nesuteikia jokios naudos mūsų mitybai. Baltasis cukrus, kurio 400 gramų yra 100 kilokalorijų, yra nemaža kalorijų bomba.
2. Rudasis cukrus
Sklando gandas, kad rudasis cukrus yra sveikesnis už baltąjį. Tačiau taip nėra. Atvirkščiai, rudasis cukrus yra nerafinuotas baltasis cukrus. Skirtingai nuo baltojo cukraus, rudajame cukruje vis dar yra tamsaus cukraus sirupo (melasos) likučių. Jame yra nedidelis kiekis mineralų ir vitaminų, kurie neturi įtakos maistinių medžiagų tiekimui.
Iš viso trys rūšys yra sugrupuotos pagal bendrąjį rudojo cukraus terminą: visas cukrus, nesmulkintas cukranendrių cukrus ir rudasis cukrus. Visas cukrus yra nerafinuotas cukrus, pagamintas iš cukrinių runkelių. Visas cukranendrių cukrus gaminamas iš cukranendrių, o rudasis cukrus yra karamelizuotas cukrus, nudažytas ruda sirupu.
Egzotiška cukraus rūšis: cukrus iš kokoso žiedų nektaro
3. Kokosų žiedų cukrus
Kokosų žiedų cukrus gaunamas iš kokoso palmių nektaro. Šis nektaras verdamas, kol susidaro trapi masė, iš kurios išdžiovinus gaunamas gatavas kokoso žiedų cukrus. Jis yra rudos spalvos, o skonis primena karamelę. Kokosų žiedų cukrus gaminamas Pietryčių Azijoje, ypač Tailande ir Indonezijoje.
Taip pat sklando daug gandų apie kokosų žiedų cukrų. Tai turėtų leisti tik lėtai kilti cukraus kiekiui kraujyje ir todėl teoriškai nesukelti potraukio. Tačiau iki šiol vargu ar yra tyrimų, kurie tai pakankamai ištirtų. Teiginys, kad kokosų žiedų cukrus turi mažiau kalorijų nei baltas cukrus, taip pat buvo paneigtas. Palyginimui: 100 gramų kokoso žiedų cukraus yra apie 380 kilokalorijų, baltame cukruje tokiam pat kiekiui – apie 400 kilokalorijų.
Kita vertus, tiesa, kad kokoso žiedų cukruje, kaip ir rudajame cukruje, yra daugiau maistinių medžiagų nei baltame cukruje, nes jis mažiau perdirbamas. Tačiau tas pats galioja ir čia: kokosų žiedų cukruje esantys vitaminai ir mineralai yra nereikšmingi sveikai mitybai, nes jų kiekiai yra per maži.
Seniausia cukraus rūšis: medus
4. Mielasis
Medus saldina karštus gėrimus, tokius kaip pienas ir arbata, o skonis toks pat geras kaip užtepėlė ant sviesto suktinukų. Beje, bitininkystės amatas buvo žinomas jau senovės Egipte. Priklausomai nuo veislės, skystis yra nuo šviesaus aukso iki gintaro spalvos ir susideda iš įvairių cukrų, įskaitant gliukozę, fruktozę, sacharozę ir maltozę. Be to, meduje yra vertingų mineralų, baltymų, fermentų, amino rūgščių ir vitaminų bei natūralių dažiklių ir kvapiųjų medžiagų.
Tačiau medus tikrai nėra sveikas. Teigiama, kad produktas turi antibakterinių ir priešuždegiminių savybių, kurios, kaip teigiama, padeda, pavyzdžiui, esant gerklės skausmui. Tačiau cukraus kiekis yra panašus į klasikinio baltojo buitinio cukraus. Medus netinka ir kūdikiams, veganai savo noru apsieina be šios rūšies cukraus.
Ar augaliniai cukraus sirupai yra sveikesnė alternatyva?
5. Agavų sirupas
Agavų sirupas gaminamas Meksikoje iš skirtingų agavų augalų. Sirupo saldumą suteikia vaisių cukraus (fruktozės) ir dekstrozės (gliukozės) mišinys. Dėl to agavų sirupas turi santykinai žemą glikemijos indeksą, todėl kartais jis pelnė „sveiko cukraus pakaitalo“ etiketę.
Tačiau dėl gana didelio fruktozės kiekio agavų sirupas nėra geras pasirinkimas, ypač žmonėms, netoleruojantiems fruktozės. Ir net tiems žmonėms, kurie gerai toleruoja fruktozę, padidėjęs suvartojimas turi sveikatos trūkumų, pavyzdžiui, diabeto forma. Be to, agavų sirupas turi gana didelį ekologinį pėdsaką dėl ilgų transportavimo maršrutų.
6. Klevų sirupas
Klevų sirupas gaminamas iš cukraus klevo sulos. Produktas tradiciškai atkeliauja iš Kanados, tačiau Kinija taip pat vis labiau įsitvirtino kaip gamintoja rinkoje. Klevų sirupas yra įvairių rūšių – nuo AA iki D. Šviesiausias klevų sirupas yra A, tamsiausias – D. Kuo tamsesnis šios rūšies cukrus, tuo intensyvesnis skonis.
Klevų sirupe taip pat yra nedideli kiekiai mineralinių medžiagų, mikroelementų ir antrinių augalinių medžiagų, tačiau tai neturi įtakos mūsų vartojamam kiekiui. Sudėtyje esanti gliukozė ir fruktozė yra atsakingos už saldumą. Tačiau, palyginti su agavų sirupu, klevų sirupe yra mažiau fruktozės.
Kadangi cukrus yra užpildytas vandeniu, klevų sirupe taip pat yra daug mažiau kalorijų, palyginti su cukrumi ir medumi. Tačiau norint pasiekti panašų maisto saldumo laipsnį, greitai linkstama naudoti daugiau klevų sirupo nei, pavyzdžiui, būtų naudojamas medus. Panašiai kaip agavų sirupas, klevų sirupas taip pat turi blogesnę ekologinę pusiausvyrą, nes jis turi būti gabenamas į pusę pasaulio, kol atsidurs mūsų lentynose.
