Ką valgyti kovo mėnesį?

Žiema yra tikras išbandymas mūsų kūnams. Šaltis, trumpos dienos šviesos, daugybė virusų ir saulės šviesos trūkumas kenkia imuninei sistemai. Tačiau žalą galima visiškai atitaisyti – pasirinkę tinkamą kovo mėnesio meniu, šiltąjį sezoną tikrai pasitiksite puikios formos ir puikios sveikatos.

Lęšiai

Iš visų ankštinių augalų lęšiuose yra didžiausias baltymų kiekis – ne mažiau kaip 50%, angliavandenių dalis yra 30%, o likusi dalis yra sveikieji riebalai. Būtent todėl pavasarį derėtų švęsti patiekalais iš šio augalo. Tai ypač pasakytina apie kategoriją žmonių, kurie pasninkaudami atsisako valgyti mėsą.

Lęšiuose yra fosforo, magnio, natrio, kalio, kalcio, jodo, fluoro, nikelio, boro, geležies, vitaminų A, B, PP ir E. Be to, šiose ankštinėse daržovėse gausu aminorūgščių ir maistinių skaidulų. Lęšių patiekalai yra maistingi ir sveiki. 100 g gryno produkto yra 295 kcal.

Kadangi juose yra daug augalinių skaidulų, lęšių sriubos, košės padeda atkurti optimalią žarnyno veiklą. Bulvių košę naudinga įtraukti į žmonių, sergančių dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opalige, racioną.

Gydytojai rekomenduoja lęšių pagrindu pagamintus patiekalus žmonėms, sergantiems širdies ar kraujagyslių ligomis. Dėl žemo produkto glikemijos indekso jis yra būtinas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, taip pat tiems, kurie kovoja su antsvoriu.

Džiovinti abrikosai

Viena skaniausių ir sveikiausių džiovintų abrikosų rūšių. Jame yra kalcio, magnio, natrio, kalio, geležies ir fosforo druskų, taip pat skaidulų ir riebalų bei organinių rūgščių komplekso. Be to, džiovintuose abrikosuose yra vitaminų A, B1, B2, C ir PP. Nepaisant to, kad šis produktas yra gana kaloringas, mitybos specialistai vis tiek rekomenduoja kasdien, ypač pavasarį ir rudenį, suvalgyti po 4-5 džiovintų abrikosų gabalėlius. Tai padės praturtinti organizmą naudingomis medžiagomis, užkirs kelią mažakraujystei ir akių ligoms, išvengs širdies ir kraujagyslių ligų bei tromboflebito, taip pat pagerins sergančiųjų cukriniu diabetu sveikatą, normalizuos inkstų ir skydliaukės veiklą.

Rabarbaras

Rabarbaras – daugiametis grikių šeimos augalas. Stiebai daugiausia naudojami maistui, šaknys buvo pritaikytos medicinoje, o lapai yra daugelio gyvūnų skonio.

Pirmieji rabarbarų daigai pasirodo tiesiog iš po sniego, o jų vertė – gausus pektino medžiagų, organinių rūgščių, karotino, mineralinių druskų, vitaminų (B ir C grupės) kiekis. Pora rabarbarų stiebelių pagal „sveiką“ sudėtį galima pakeisti obuolį ar citriną. Kalorijų kiekis 100 g produkto svyruoja nuo 13 iki 21 ir daugiausia priklauso nuo dirvožemio, kuriame augalas augo, tipo.

Rabarbarai vartojami ir žali, ir kaip sriubų, troškinių, salotų ir desertų dalis. Šio produkto įtraukimas į dietą skatina smegenų veiklą ir gerina atmintį. Įrodyta, kad rabarbarai normalizuoja medžiagų apykaitą ir skatina gerą tuštinimąsi. Ši daržovė ypač naudinga kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo.

Turtingas vitaminų ir mineralų kiekis padeda stiprinti organizmą ir padidinti jo apsaugą. O dėl kalcio rabarbarai yra puiki kaulų retėjimo ir dantų ligų profilaktika.

Ridikas

Daugeliui žmonių ridikėliai yra pavasario atėjimą signalizuojanti daržovė. Išties šis ridikėlių genties augalas vienas pirmųjų išauga pavasario sode. Ridikėlis yra ne tik sveika daržovė, bet ir labai skani. Puikiai tinka įvairioms salotoms ir šaltoms sriuboms gaminti.

Kokia nauda organizmui bus iš tokio maisto? Ridikėliuose yra folio rūgšties, vitaminų, kalcio, natrio, kalio, chloro, natrio ir magnio. Kalorijų kiekis yra mažas - 21 kcal 100 g.

Pavasarį ridikėlius būtina įtraukti į racioną, nes dėl didelio vitamino C kiekio ir natūralių antibiotikų (fitoncidų) jie stiprina imuninę sistemą ir padidina organizmo atsparumą virusams. O vitaminas E, kurio gausu ryškioje daržovės odoje, neleidžia vystytis vėžiui.

Svogūnai – porai

Porai turi didžiulį kiekį kalio, kalcio, fosforo, sieros, magnio ir geležies. Be to, jame yra tiamino, karotino, riboflavino, nikotino ir askorbo rūgščių. Porai taip pat turi unikalią savybę ilgalaikio saugojimo metu padidinti askorbo rūgšties kiekį savo sudėtyje beveik 2 kartus. Jo gydomosios savybės buvo žinomos ilgą laiką. Naudinga sergant podagra, skorbutu, reumatu, urolitiaze, esant fiziniam ir psichiniam nuovargiui. Dėl mažo kaloringumo dietologai porus rekomenduoja nuo nutukimo. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad porai normalizuoja medžiagų apykaitą, gerina kepenų veiklą, turi antisklerozinį poveikį.

Migdolai

Migdolai plačiai vertinami dėl aukšto skonio, net negalvojant apie produkto naudą organizmui.

Migdoluose gausu riebalų – apie 50 %, baltymų – 20 %, angliavandenių – 10 %, skaidulų – 12 %. Likusią dalį sudaro pelenai, vanduo, vitaminai ir mineralai. Riebalai pateikiami sočiųjų ir nesočiųjų rūgščių pavidalu. Kalorijų kiekis yra ne mažesnis kaip 600 kcal. Dėl didelės maistinių medžiagų koncentracijos būtina apriboti šio skanėsto vartojimą. Pavasarį kūnui ir savijautai palaikyti pakaks 3-4 riešutų.

Neneigiantys sau malonumo reguliariai valgyti migdolus ne tik rečiau serga, bet ir daug lėčiau sensta. Paslaptis slypi kiekviename riešute esančioje šoko dozėje antioksidantų.

Lašiša

Nors lašiša nėra sezoninis produktas, jos vartojimas pavasarį, kai organizmas nusilpęs ir turi atsigauti, yra būtinas. Pagrindinė produkto vertė – sudėtyje esančios omega-3 riebalų rūgštys, papildytos mikroelementais ir vitaminais. Jei tris dienas per savaitę ant stalo patiekiate ešerių patiekalus, sveikatos problemų garantuotai turėsite mažiau. Produkto kalorijų kiekis yra 142 kcal.

Visi žino, kad žuvis naudinga smegenims, stiprina atmintį, lėtina senėjimą. Tačiau, be to, jis turi daug kitų naudingų savybių. Pavyzdžiui, stiprina kraujagyslių sieneles ir reguliuoja kraujospūdį. Apskritai jis teigiamai veikia visą organizmą ir neleidžia vystytis širdies ligoms.

Ešeriai yra dietinis produktas ir yra dietos pagrindas tiems, kurie nori atsisveikinti su papildomais kilogramais, nepakenkiant organizmui „alkio“ stresui.

Šis produktas taip pat labai naudingas nervų sistemai. Skanios žuvies gerbėjai yra atsparesni stresui, daug rečiau serga depresija, retai tampa psichoterapeutų klientais.

Šernas

Rūgštynės yra daugiametis žolinis augalas, turintis ryškų rūgštų skonį. Jis vienas pirmųjų pasirodo pavasario sode ir į žiemos meniu įneša ilgai lauktos įvairovės bei gaivumo.

Rūgščių vertė – ne tik malonus skonis ir ryškus pavasarinis aromatas, bet ir turtingas maistinių medžiagų – vitaminų, rūgščių, eterinių aliejų, mineralų – kiekis. Tuo pačiu augalas priklauso dietiniams produktams – maistinė vertė tik 21 kcal/100 g.

Reguliarus rūgštynių patiekalų vartojimas padeda normalizuoti kraujospūdį ir sumažinti naštą širdžiai. Antioksidantai, kurių gausu šioje ankstyvo pavasario daržovėje, valo organizmą nuo laisvųjų radikalų.

Rūgštynės turėtų valgyti pagyvenę žmonės, taip pat turintys problemų su regėjimu – salotose gausu vitamino A, kuris labai naudingas akims. Vitaminas C pašalina pavasarinio vitaminų trūkumo apraiškas ir suteikia gyvybingumo. Rūgščių sultys malšina galvos skausmą ir apsaugo nuo išialgijos pasikartojimo.

Moterys, pasiekusios menopauzę, gali naudoti rūgštynes, kad sumažintų menopauzės simptomus. Tiesiog įtraukę jį į savo kasdienį meniu, galite kovoti su karščio bangomis, galvos svaigimu ir gausiu prakaitavimu.