Florentina Lewis
Pasninkas yra viso kūno, ypač kepenų, atkūrimo režimas. Nutukimas, nesveika mityba ir nesaikingas alkoholio vartojimas gali jį stipriai paveikti ir padidinti lėtinių ligų riziką. Protarpinis badavimas ir gydomasis badavimas gali padėti kepenims atsinaujinti – po trumpo laiko!
Vaizdo įrašo rezervuota vieta
Greitai tampa aišku, kad badavimas turi būti naudingas kepenims, įvertinus jų funkciją organizme: kepenys yra svarbiausias medžiagų apykaitos organas. Jis ne tik skaido riebalus, angliavandenius ir baltymus, bet ir kenksmingas bei toksiškas medžiagas, kurias kasdien gauname su maistu. Tuo pačiu metu kepenų ląstelėse kaupiamos medžiagos, kurių organizmui nereikia tiesiogiai, įskaitant riebalus. Taigi, jei valgote per daug riebalų, susidaro didesnės nuosėdos, dėl kurių kepenys išsipučia. Tai labai padidina lėtinių ligų, tokių kaip suriebėjusios kepenys ar kepenų cirozė, riziką.
Priklausomai nuo pasninko tipo, arba labai pailgėja laikas tarp valgymų ir sumažėja valgymų skaičius, arba drastiškai sumažėja kalorijų kiekis. Tai gali natūraliai atkurti kepenų sveikatą – trys tyrimai tiksliai ištyrė, kaip tai padaryti.
Protarpinis badavimas atpalaiduoja kepenis
Norėdami išvengti riebiųjų kepenų, ekspertai rekomenduoja valgyti daugiausia tris kartus per dieną ir nevalgyti užkandžių. Mat kepenims reikia laiko skaidyti riebalus ir kitas medžiagas. Jei negauna, nes per trumpos pertraukos tarp atskirų valgių ir užkandžių, riebalų sankaupos neišvengiamai atsiras.
Protarpinis badavimas, kurio klasikiniame variante tarp dviejų leistinų valgymų reikia daryti 16 valandų pertrauką, kepenys turi pakankamai laiko atlikti savo darbą. Atlikdami eksperimentą su pelėmis, Sidnėjaus universiteto mokslininkai sugebėjo įrodyti, kad protarpinis badavimas, atliekamas kas antrą dieną, teigiamai veikia riebalų apykaitą kepenyse ir taip skaido nuosėdas. Kadangi kepenys palengvėja protarpiniu badavimu, jos dažnai naudojamos terapinėje praktikoje kaip latentinės suriebėjusios kepenų gydymo metodas.
Terapinis badavimas sumažina kepenų ligų riziką
Dėl antsvorio kepenyse kaupiasi riebalų perteklius, o tai gali sukelti lėtinę kepenų ligą. Blogiausiu atveju gresia kepenų cirozė. Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad vos aštuonių–devynių dienų badavimo laikotarpis gali labai sumažinti kepenų ligų riziką. Tyrime su 697 tiriamaisiais, kurių kepenų riebalų kiekis buvo šiek tiek arba stipriai padidėjęs, terapinis badavimas parodė reikšmingą poveikį kepenims.
Terapinis badavimas yra badavimo forma, kurią maždaug prieš 100 metų sukūrė vokiečių gydytojas Otto Buchingeris. Jis naudojamas įvairių ligų gydymui ir yra vienas iš sunkiausių pasninko gydymo būdų. Kadangi dienos energijos suvartojimas ribojamas iki 300–400 kalorijų. Į dienos valgiaraštį įtrauktas daržovių sultinys (0.25 l), vaisių ar daržovių sultys (0.25 l), ne mažiau kaip 2.5 l vandens, medus (30 gramų). Gydymas paprastai trunka nuo septynių iki 10 dienų.
Tyrimo dalyviams buvo leista suvartoti ne daugiau kaip 250 kilokalorijų per dieną su vaisių sultimis ir sultiniais. Pasibaigus terapiniam badavimo kursui, tiriamieji galėjo tikėtis ne tik svorio netekimo ir sumažėjusios juosmens apimties. Pasninkas taip pat normalizavo kepenų reikšmes.
Pasninko poveikis kepenims: vienas baltymas yra labai svarbus
Vokietijos vėžio tyrimų centro mokslininkai kartu su mokslininkais iš Helmholtz Zentrum München ir Vokietijos diabeto tyrimų centro tiksliai išsiaiškino, kas vyksta kepenyse nevalgius.
Norėdami tai padaryti, mokslininkai ištyrė tiriamųjų, kurie anksčiau laikėsi dietos, kepenų ląsteles. Jie pastebėjo, kad kuo mažiau maistinių medžiagų gaudavo ląstelės, tuo dažniau jos gamina baltymus. Vadinamasis „augimo sustabdymas ir sukeliamas DNR pažeidimas“ – trumpiau GADD45β. Molekulė anksčiau buvo labiau žinoma dėl genomo ir ląstelių ciklo pažeidimų atstatymo.
Mokslininkų eksperimentai rodo: kad GADD45β kontroliuoja riebalų rūgščių įsisavinimą kepenyse. Jei baltymų trūksta, lengviau vystosi riebios kepenys, pakyla cukraus kiekis kraujyje. Padidinus GADD45β lygį normalizuojasi kepenų riebalų kiekis. Taip pat pagerėja cukraus apykaita. „Taigi, dėl badavimo sukeltas stresas kepenų ląstelėms skatina GADD45β gamybą, kuri vėliau pritaiko medžiagų apykaitą prie mažo maisto suvartojimo“, – apibendrina tyrimo vadovas Adam J. Rose.
